Septikų ir valymo įrenginių išsiurbimas Rokiškyje, Kupiškyje, Anykščiuose, Utenoje: kada kviesti ir kaip dažnai

Namuose ir sodybose, kur nuotekos surenkamos vietoje, anksčiau ar vėliau ateina laikas ištuštinti nuotekų talpą. Biologinis valymo įrenginys, septikas, sandarus kaupimo rezervuaras ar senoviška betoninė talpykla – kiekviena jų pildosi savu ritmu. MB „Hidras nuotekos“ išsiurbia ir išveža nuotekas Rokiškyje, Kupiškyje, Anykščiuose, Utenoje ir aplinkiniuose rajonuose. Šiame straipsnyje rasite praktišką informaciją: kada patogiausia planuoti išsiurbimą, kaip apskaičiuoti talpos prisipildymo laiką ir kaip vyksta pats darbas.

Kokios talpos išsiurbiamos

Nuotekų sistemos namuose ir sodybose labai įvairios. Vienur įrengtas modernus biologinis valymo įrenginys su valdikliu, kitur – prieš kelis dešimtmečius sumūryta talpykla. Išsiurbiamos visų šių tipų talpos:

• Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai – August ir Ko, Traidenis, Feliksnavis, Buiteka, Švaistė, Bio Max ir kiti modeliai.
• Sandarūs nuotekų kaupimo rezervuarai iš plastiko, stiklo pluošto ar betono.
• Septikai ir senoviškos nuotekų suleidimo talpyklos iš betoninių žiedų ar mūro.
• Kanalizacijos šuliniai privačiuose sklypuose, bendrijų ir įmonių teritorijose.
• Lauko tualetai sodybose, soduose ir renginių vietose.

Asenizacijos mašinos cisterna talpina iki 10 m³ nuotekų. Tokio tūrio užtenka daugumai privačių namų ir sodybų talpų ištuštinti per vieną atvykimą, todėl darbas trunka trumpai, o kiemas lieka tvarkingas.

Kaip dažnai išsiurbti talpą

Išsiurbimo dažnis priklauso nuo trijų dalykų: talpos tipo, jos tūrio ir to, kiek vandens suvartojama namuose. Kiekvienas talpos tipas veikia savaip, todėl ir planavimas šiek tiek skiriasi.

Biologinis valymo įrenginys

Biologiniame valymo įrenginyje nuotekas valo bakterijos, o valymo metu palaipsniui susidaro dumblas. Kai jo susikaupia daug, įrenginys dirba sunkiau. Gamintojai nurodo dumblo pertekliaus šalinimo intervalą – dažniausiai 1–2 kartus per metus. Tikslų intervalą rasite savo įrenginio techniniame pase ar naudojimo instrukcijoje; jis priklauso nuo modelio ir to, kiek žmonių gyvena name. Reguliariai pašalinus dumblą, įrenginys valo tolygiai, išvalytas vanduo išlieka skaidrus, o pati įranga tarnauja ilgiau.

Sandarus kaupimo rezervuaras

Į sandarų rezervuarą patenka visos namo nuotekos, ir jos ten lieka iki išsiurbimo. Todėl dažnį čia lemia vandens suvartojimas: kuo daugiau žmonių gyvena ir kuo dažniau naudojama skalbimo mašina, indaplovė ar dušas, tuo greičiau talpa prisipildo. Paprastai tokios talpos tuštinamos kas kelias savaites ar kas kelis mėnesius – apskaičiavimo pavyzdį rasite kitame skyriuje.

Septikas ir senoviška talpykla

Septikas veikia kaip nusodintuvas: kietosios dalelės nusėda dugne, riebalai susikaupia paviršiuje, o nusistovėjęs skystis teka toliau į filtravimo lauką ar kitą valymo pakopą. Laikui bėgant dugne storėja dumblo sluoksnis ir užima vis didesnę talpos dalį. Senesnėse betoninėse talpyklose dalis skysčio dažnai susigeria į aplinkinį gruntą per sienas ir dugną. Tokios talpos dažniausiai išsiurbiamos kartą per metus arba pagal tai, kaip greitai kaupiasi nuosėdos.

Lauko tualetas

Lauko tualeto išvalymo dažnis priklauso nuo naudojimo intensyvumo. Sodybose ir soduose jis dažniausiai valomas sezono pabaigoje, o renginių vietose – po didesnių švenčių.

Lentelėje pateikti orientaciniai duomenys. Tikslus intervalas priklauso nuo konkrečios talpos ir jos naudojimo.

Kaip apskaičiuoti, per kiek laiko prisipildo talpa

Sandaraus kaupimo rezervuaro prisipildymo laiką galima apskaičiuoti gana tiksliai. Lietuvoje vienas žmogus per parą vidutiniškai suvartoja apie 80–100 litrų vandens. Beveik visas šis vanduo per kanalizaciją patenka į talpą. Padalijus talpos tūrį iš kasdien suvartojamo vandens kiekio, gaunamas dienų skaičius iki pilnos talpos.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima per parą suvartoja apie 0,4 m³ vandens. Tada 10 m³ talpa prisipildo maždaug per 25 dienas. Žemiau – orientaciniai skaičiavimai 10 m³ talpai, kai vienas žmogus per parą suvartoja apie 100 litrų.

Tiksliausius duomenis suteikia vandens skaitiklis. Kiek kubinių metrų vandens namuose sunaudojama per mėnesį, maždaug tiek nuotekų ir patenka į talpą. Užsirašius skaitiklio rodmenis išsiurbimo dieną, kitą kartą lengva numatyti iš anksto. Senesnėse talpose prie bendro kiekio kartais prisideda ir gruntinis ar lietaus vanduo, ypač pavasarį ir po gausių liūčių. Tokiu atveju talpa prisipildo greičiau, nei rodo skaičiavimai.

Ženklai, kad talpa artėja prie užsipildymo

Nuotekų sistema dažnai pati parodo, kad artėja išsiurbimo metas. Dažniausi ženklai:

• Prie talpos ar iš kanalizacijos angų namuose jaučiamas kvapas.
• Vanduo iš kriauklės, dušo ar vonios nuteka lėčiau, vamzdžiuose girdisi gurgėjimas.
• Valymo įrenginio valdiklis rodo aukšto lygio signalą ar įspėjimą.
• Žemė aplink talpą ar virš jos tampa drėgna, pavasarį ilgiau išlieka šlapia.
• Artėja gamintojo nurodytas aptarnavimo laikas ar įprastas išsiurbimo intervalas.

Pastebėjus kurį nors iš šių ženklų, patogiausia susitarti dėl išsiurbimo artimiausiomis dienomis. Iki atvykimo galima riboti didelius vandens kiekius naudojančius prietaisus, pavyzdžiui, skalbimo mašiną ir indaplovę.

Kada patogiausia planuoti išsiurbimą

Nuotekos išsiurbiamos ištisus metus, tačiau kiekvienas sezonas turi savų ypatumų. Juos žinant, lengviau pasirinkti patogų laiką.

Ruduo

Ruduo – populiariausias metas sodybų ir vasarnamių savininkams. Sezono pabaigoje ištuštinta talpa pasitinka žiemą su atsarga, o pavasarį atvykus į sodybą sistema iškart paruošta naudoti. Rudenį keliukai ir kiemai dažniausiai dar sausi ir tvirti, tad asenizacijos mašina lengvai privažiuoja iki pat talpos.

Žiema

Žiemą nuotekos išsiurbiamos taip pat. Darbas vyksta sklandžiausiai, kai takas iki talpos neužsnigtas, o dangtis – pasiekiamas. Nuolat gyvenamuose namuose žiemos mėnesiais vandens suvartojimas būna stabilus, todėl išsiurbimo ritmas paprastai išlieka toks pat kaip ir kitu metų laiku.

Pavasaris

Pavasarį tirpstant sniegui ir kylant gruntiniam vandeniui, senesnės talpos kartais prisipildo greičiau: tirpsmo ir gruntinis vanduo į jas patenka per sienų siūles ar dangtį. Todėl atvykus į sodybą sezono pradžioje talpa gali būti prisipildžiusi per žiemą. Tokiu atveju išsiurbimą patogu planuoti, kai keliai jau pradžiūvę.

Vasara

Vasarą sodybose gyvena daugiausiai žmonių, lankosi svečiai, vyksta šventės. Vandens suvartojama daugiau, todėl talpos pildosi sparčiau. Kaimo turizmo sodybos ir renginių vietos dažnai planuoja išsiurbimą prieš sezoną ir po didesnių renginių.

Skirtingos situacijos – skirtingi poreikiai

Nuolat gyvenamas namas

Name, kuriame gyvenama ištisus metus, svarbiausia – pastovus ritmas. Žinant, per kiek laiko prisipildo talpa, išsiurbimą galima planuoti iš anksto ir susitarti dėl reguliaraus intervalo. Taip nuotekų išvežimas tampa įprasta namų priežiūros dalimi, panašiai kaip kamino valymas ar katilo patikra.

Sodyba ar vasarnamis prie ežero

Anykščių, Utenos, Zarasų ir Molėtų kraštas garsėja ežerais ir sodybomis, kurių šeimininkai dažnai gyvena kituose miestuose ir atvyksta savaitgaliais ar atostogų metu. Išsiurbimo laiką patogu suderinti telefonu iš anksto, kartu aptariant, kur yra talpa ir kaip iki jos privažiuoti. Dažniausiai talpa išsiurbiama rudenį, uždarant sezoną, – tada pavasarį sodyba pasitinka su tuščia talpa. Pavasarinis išsiurbimas aktualus senesnėms talpoms, į kurias per žiemą ir atlydį prisirenka tirpsmo ar gruntinio vandens.

Kaimo turizmo sodyba ir renginių vieta

Vestuvės, gimtadieniai, įmonių šventės ir savaitgalio poilsiautojai sodybos nuotekų sistemai suteikia didelį krūvį per trumpą laiką. Išsiurbus talpą prieš sezoną ir po didesnių renginių, valymo įrenginys dirba tolygiai, o svečiai gali ramiai mėgautis poilsiu.

Įmonė, ūkis ar įstaiga

Kavinėms, parduotuvėms, dirbtuvėms, ūkiams, mokykloms ir bendrijoms su vietinėmis nuotekų sistemomis aktualus reguliarus aptarnavimas, aiški apskaita ir dokumentai. Po kiekvieno išsiurbimo jūsų įmonė gauna PVM sąskaitą faktūrą ir nuotekų išvežimo dokumentą. Kavinėms ir maitinimo įstaigoms aktualus ir riebalų gaudyklių išvalymas.

Naujai įsigyta sodyba ar namas

Įsigijus seną sodybą, talpos tūris, amžius ir būklė dažnai dar lieka mįslė. Pirmasis išsiurbimas tampa ir puikia proga ją apžiūrėti: išsiurbus matyti sienos, dugnas ir vamzdžių jungtys. Kartu paaiškėja, kiek nuotekų telpa talpoje ir kaip dažnai planuoti kitą išsiurbimą.

Kaip vyksta nuotekų išsiurbimas

Pats darbas paprastas ir užtrunka trumpai. Visas procesas – nuo skambučio iki išvežimo dokumento – atrodo taip:

Dažniausiai visas darbas vietoje trunka nuo pusvalandžio iki valandos, priklausomai nuo talpos dydžio ir privažiavimo sąlygų.

Kas palengvina darbą atvykus

Išsiurbimas vyksta greičiausiai, kai iš anksto žinoma keletas dalykų apie talpą ir sklypą:

• Talpos tipas ir apytikslis tūris, o valymo įrenginio atveju – gamintojas ir modelis.
• Privažiavimo sąlygos, galimi minkšto grunto ruožai prie talpos.
• Lengvai pasiekiamas talpos dangtis, žiemą – nuvalytas nuo sniego.
• Kontaktinis telefonas, jei išsiurbimo metu sodyboje bus kitas asmuo.

Išvežimo dokumentai

Po kiekvieno išsiurbimo išrašomas dokumentas, patvirtinantis, kad nuotekos perduotos tvarkyti. Tokie dokumentai praverčia, kai savivaldybė ar aplinkosaugos specialistai domisi, kaip tvarkomos vietinės nuotekų sistemos. Sąskaitos su datomis taip pat padeda sekti, kaip dažnai talpa išsiurbiama, ir tiksliau planuoti kitą kartą. Visas nuotekas išvežame ir perduodame utilizuoti laikydamiesi galiojančių aplinkosaugos reglamentų.

Aptarnaujamos vietovės

Įmonės bazė įsikūrusi Rokiškio rajone, Gintynių kaime, Kamajų seniūnijoje. Iš čia patogu pasiekti visą šiaurės rytų Aukštaitiją:

• Rokiškis ir Rokiškio rajonas – Kamajai, Juodupė, Obeliai, Pandėlys, Panemunėlis ir kitos seniūnijos.
• Kupiškis ir Kupiškio rajonas – Subačius, Skapiškis, Noriūnai, Alizava.
• Anykščiai ir Anykščių rajonas – Kavarskas, Troškūnai, Svėdasai, Andrioniškis.
• Utena ir Utenos rajonas – Leliūnai, Sudeikiai, Daugailiai, Tauragnai.
• Kiti rajonai – Zarasai, Ignalina, Molėtai ir Visaginas.

Nuotekos išsiurbiamos tiek miestuose, tiek kaimuose ir atokesnėse sodybose prie ežerų.