Rytinis pabudimas su sunkumu širdyje. Darbas, kuris kadaise teikė prasmę dabar tik dar viena pareiga. Šeimos nariai, kurių klausimai ima erzinti. Tai nėra tik nuovargis. Tai gali būti perdegimas – būsena, kuri pamažu ardo ir sveikatą, ir santykius.
Kas yra perdegimas darbe?
Perdegimas nėra tiesiog sunkus darbas ar laikinas stresas. Tai ilgalaikio emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būsena, kurią sukelia netinkamai valdomas lėtinis stresas darbe. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimo sindromą yra įtraukusi į Tarptautinę ligų klasifikaciją (kodas Z73.0), taip oficialiai pripažindama, kad tai yra rimta psichologinė būklė, reikalaujanti dėmesio.
Perdegimas vystosi pamažu. Iš pradžių žmogus jaučia didesnį nuovargį ar spaudimą, tačiau ilgainiui šie pojūčiai tampa nuolatiniai. Kartais viskas prasideda visai nepastebimai: darbas, kuris anksčiau teikė pasitenkinimą, staiga ima varginti, rytais sunkiau atsikelti, o vakare nebelieka jėgų net paprastiems dalykams.
Perdegimo simptomai: kaip atpažinti?
Perdegimą sunkiau atpažinti nei fizinę ligą, nes jo požymiai atrodo kaip „normalus" nuovargis arba charakterio bruožai. Tačiau skirtumas slypi trukmėje ir intensyvume. Paprasto nuovargio atveju žmogus pailsi ir sėkmingai grįžta prie darbinių užduočių. Perdegęs žmogus ne.
Psichologų išskiriami simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Nuolatinis nuovargis net ir po gero poilsio ar atostogų
- Pablogėjęs miegas, padidėjęs dirglumas, noras atsiskirti nuo žmonių
- Neaiškios kilmės galvos, nugaros ar pilvo skausmai
- Ženkliai suprastėję darbo rezultatai ir sumažėjęs pasitikėjimas savimi
- Cinizmas ir abejingumas ne tik darbo, bet ir apskritai gyvenimo atžvilgiu
- Mintys sukasi ratu, sunku susikoncentruoti, sprendimai atrodo nepakeliami
- Darbas tampa vieninteliu savirealizacijos šaltiniu, o nesėkmės darbe išgyvenamos itin skaudžiai
Ypač svarbu suprasti, kad perdegimas taip pat gali slėpti rimtesnius sutrikimus, pvz. depresiją ar nerimo sutrikimą. Todėl bet kokie ilgiau trunkantys emocinės ir fizinės būklės pokyčiai yra signalas kreiptis į specialistą.
Kaip perdegimas veikia psichinę sveikatą?
Psichinė sveikata yra pirmas perdegimo taikinys. Netinkamai valdoma įtampa ir nuovargis palaipsniui virsta lėtiniu nuovargiu, apatija, dirglumo priepuoliais ir dėmesio koncentracijos stoka. Vėliau gali atsirasti miego sutrikimai, nerimo sutrikimai ir depresija.
Perdegęs žmogus dažnai pradeda daryti dar daugiau – galvoja, kad turi labiau pasistengti, nes jam darosi sunku susikoncentruoti arba jaučia nuovargį. Tokia hiperkompensacija iš tiesų ilgainiui dar labiau artina prie visiško išsekimo, o ne tolina nuo jo. Tai savotiškas užburtas ratas: kuo labiau žmogus stengiasi, tuo labiau jis nualinamas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad nuolatinė emocinė įtampa gali turėti įtakos net hormonų pusiausvyrai organizme, todėl žmogus pradeda jaustis išsekęs net ir fiziškai nepersidirbdamas. Vėlesniuose etapuose perdegimas komplikuojasi psichosomatinėmis ligomis: migrena, arterine hipertenzija, susilpnėjusiu imunitetu ir dažnomis peršalimo ligomis. Perdegus, įprastos atsipalaidavimo praktikos ir poilsis nebeatstato jėgų taip, kaip anksčiau.
Perdegimas ir artimi santykiai
Perdegimo padariniai neapsiriboja darbo aplinka. Psichiatrai pastebi, kad šio sutrikimo požymiai ypač ryškiai jaučiami bendraujant ne tik darbe, bet ir su draugais bei šeimos nariais. Perdegęs žmogus tarsi atsitraukia, nori pasislėpti, vengia artimo ir nuoširdaus bendravimo.
Vienas iš labiausiai santykius žalojančių mechanizmų yra vadinamasis „profesinis" bendravimas su artimaisiais. Žmogus, įpratęs dienos metu elgtis formalizuotai ir su emociniu atsiribojimu, tą patį modelį nevalingai perkelia į namus. Pokalbiai su partneriu ar vaikais tampa paviršutiniški, reaguojama kaip į „klientą", o ne kaip į mylimą žmogų.
Padidėjęs dirglumas yra dar viena santykius ardanti pasekmė. Perdegęs žmogus lengvai praranda kantrybę dėl smulkmenų, o tai sukelia konfliktus ir nesusipratimus. Partneriai ar šeimos nariai dažnai nesupranta, kas vyksta, ir pradeda manyti, kad problema yra juose pačiuose arba santykiuose. Tuo tarpu tikroji priežastis slypi nualintoje psichikoje.
Kaip pažymi psichoterapijos specialistai, perdegimas yra viena iš tų patirčių, kurios sujudina ir tapatybę, ir santykius. Jis gali sukelti egzistencines abejones: „Kas aš be savo darbo?", „Ar aš vis dar reikalingas artimiausiems?" Tokie klausimai, likdami neatsakyti, dar labiau gilina emocinę izoliaciją.
Kas labiausiai gresia perdegimui?
Nors perdegimas gali ištikti bet ką, tam tikros aplinkybės reikšmingai didina riziką. Profesinio perdegimo sindromas ypač dažnas tarp tų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su rūpinimusi kitais: gydytojų, medicinos darbuotojų, mokytojų, psichologų, policininkų, socialinių darbuotojų.
Tačiau ne tik profesija lemia riziką. Perfekcionizmas, didelis atsakomybės jausmas ir nuolatinis siekis pasiekti geriausią rezultatą sukuria nuolatinį vidinį spaudimą. Ypač pažeidžiami jauni specialistai, kupini idėjų ir ketinimų viską pakeisti, tačiau susidūrę su organizacine realybe pasijuntantys nusivylę.
Rizikos veiksniai, kurie sustiprina perdegimo tikimybę:
- Neaiški atsakomybės riba darbe, konfliktai kolektyve
- Nuolatinis darbas su sudėtingais, konfliktiniais ar emociškai reikliais žmonėmis
- Perfekcionizmas ir negebėjimas deleguoti
- Silpnas darbo ir poilsio balansas – ignoruojama „888" taisyklė (8 val. darbui, 8 val. poilsiui, 8 val. miegui)
- Technologijų ištrinti ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo
- Darbdavio abejingumas darbuotojų emocinei sveikatai
Ką daryti, jei įtariate perdegimą?
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis tai pripažinimas. Daugelis žmonių mano, kad su stresu privalo susitvarkyti patys, tačiau psichologai pabrėžia: emocinė sveikata reikalauja tokio pat dėmesio kaip ir fizinė. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas, tai brandus sprendimas rūpintis savimi.
Prevencijos pagrindas yra sveika darbo ir poilsio rutina: kokybiškas miegas, fizinė veikla, aiškios darbo ribos ir laikas sau bei artimiesiems. Kai kuriais atvejais užtenka ilgesnių atostogų ar kitokio darbo planavimo. Tačiau jei nuovargis, apatija ar dirglumas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – laikas kreiptis į specialistą.
Psichoterapija yra vienas efektyviausių būdų dirbti su perdegimu. Ji padeda keisti požiūrį į darbą, ugdyti motyvaciją, geriau paskirstyti psichologinius resursus ir atkurti santykius su savimi bei artimaisiais. Kaip pabrėžia psichoterapijos specialistai, perdegimas yra viena iš tų situacijų, kai vien pailsėjimo ar patarimų neužtenka – reikalingas nuoseklus vidinis darbas su patyrusiu žmogaus psichologiją išmanančiu specialistu.
Neleiskite perdegimui tapti jūsų kasdienybe
Jei atpažįstate save šiame straipsnyje – tai jau pirmas žingsnis. Psichologas ar psichoterapeutas padės suprasti, kas vyksta, ir kartu nutiesti kelią atgal į save. Individualios konsultacijos galimos ir nuotoliniu būdu.
Rasti specialistą → Psichoterapijos.lt — psichologai ir psichoterapeutai visoje LietuvojeStraipsnis parengtas remiantis psichoterapijos.lt informacija bei Lietuvos psichologų ir psichiatrų rekomendacijomis. Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nepakeičia specialisto konsultacijos.