Dauguma automobilio gedimų neprasideda staiga. Prieš tai keletą savaičių ar mėnesių keičiasi garsai, pedalo jausmas, vairo elgsena arba kuro sąnaudos. Prie šių pokyčių lengva priprasti, todėl jie dažnai lieka nepastebėti. Žemiau — aštuoni ženklai, kuriuos vairuotojas gali atpažinti pats, be jokios įrangos, ir kurie yra pakankamas pagrindas užsukti į servisą patikrai.
1Stabdant girdisi cypimas arba ima virpėti vairas
Aukšto tono cypimas stabdant dažniausiai reiškia, kad stabdžių kaladėlės priartėjo prie savo tarnavimo pabaigos — daugumoje automobilių tam skirtas metalinis indikatorius, kuris nusidėvėjus stabdžių trinkelėms pradeda liesti diską. Tai numatytas įspėjimas, o ne gedimas, ir jis atsiranda dar tada, kai užtenka pakeisti vien kaladėles.
Delsiant garsas pasikeičia. Cypimą pakeičia šiurkštus, gilesnis šnarėjimas — jis reiškia, kad frikcinės medžiagos nebeliko ir diską trina metalinis kaladėlės pagrindas. Dažniausiai dėl to disko paviršius būna subraižytas, todėl kartu su kaladėlėmis keičiami ir diskai, o kartais nukenčia ir suporto kreipiančiosios. Skirtumas tarp dviejų garsų paprastai matuojamas savaitėmis, o skirtumas tarp dviejų sąskaitų — kartais.
Trumpas šiugždesys per pirmuosius stabdymus po lietingos ar drėgnos nakties yra normalus ir dapo kelių stabdymų garsas dingsta. Vertinti reikia garsą, kuris kartojasi visą dieną ir kasdien.
Antras tos pačios sistemos nusidėvėjimo požymis yra ne garsinis. Jei stabdant nuo didesnio greičio vairas ima drebėti, o pedalas po koja pulsuoja tolygiais impulsais, dažniausia priežastis — netolygaus storio stabdžių diskai. Taip nutinka dėl natūralaus nusidėvėjimo, stipraus įkaitimo arba dėl to, kad diskas ilgesnį laiką dirbo su nusidėvėjusia kaladėle.
Šis pojūtis atsiranda būtent stabdant ir dingsta atleidus pedalą — tuo jis skiriasi nuo padangų balansavimo problemos, kuri jaučiama važiuojant pastoviu greičiu. Diskų būklė nustatoma matavimu, todėl vizito metu iš karto paaiškėja, ar pakanka juos apdirbti, ar reikia keisti. Stabdymo efektyvumas dėl to sumažėja nedaug, tačiau pastebimai krenta stabdymo tolygumas, o vibracija ilgainiui perduodama ir vairo mechanizmo detalėms.
2Važiuojant per nelygumus girdisi bildesys ar kaukšėjimas
Pavieniai bilstelėjimai pervažiuojant duobę, sujungimą ar greičio ribojimo kalnelį beveik visada susiję su važiuoklės detalėmis. Dažniausiai dėvisi vairo traukės ir jų galai, svirčių šarnyrai, stabilizatoriaus strypeliai ir amortizatorių atramos. Šios detalės turi ribotą tarnavimo laiką, o prastesnės dangos keliuose jos nusidėvi greičiau.
Garsas pats savaime nepasako, kuri detalė kalta — tą parodo tik apžiūra ant keltuvo, kai jungtys tikrinamos apkrova. Todėl bildesys nėra diagnozė, o priežastis atvažiuoti patikrai. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad ankstyvoje stadijoje užtenka pakeisti vieną šarnyrą, o atidėjus kelis mėnesius kartu su juo tenka keisti ir nusidėvėjusią svirtį ar netolygiai nudilusią padangą.
3Vienodo tono ūžesys, kuris posūkyje sustiprėja arba pranyksta
Šis požymis dažniausiai nurašomas padangoms, ypač žieminėms. Skirtumas paprastas: rato guolio ūžesys prasideda maždaug nuo 60 km/h, tolygiai stiprėja didėjant greičiui ir — svarbiausia — reaguoja į vairą. Lengvai pasukus vairą greitkelyje į vieną pusę garsas sustiprėja, į kitą pusę beveik dingsta, nes pasikeičia apkrova ratams.
Padangų sukeliamas ūžesys nuo vairo posūkio nepriklauso, užtat keičiasi pervažiavus kitokios dangos ruožą. Guolio ūžesys elgiasi priešingai: dangai abejingas, bet reaguoja į kiekvieną vairo judesį.
Guolis dėvisi palaipsniui, todėl vairuotojas prie garso spėja priprasti. Ankstyvoje stadijoje darbas apsiriboja paties guolio arba stebulės keitimu. Vėliau atsiradęs laisvumas veikia kaladėlių prigulimą prie stabdžių disko, o daugelyje automobilių kartu pažeidžiamas ir šalia esantis ABS daviklio žiedas. Patikra nesudėtinga — pakeltas ratas pasukamas ranka ir tikrinamas laisvumas, todėl atsakymą galima gauti to paties vizito metu.
4Prietaisų skydelyje užsidegė gedimo lemputė
Užsidegusi variklio lemputė reiškia, kad valdymo blokas užfiksavo nukrypimą ir įrašė klaidos kodą į atmintį. Praktikoje svarbiausias skirtumas yra tarp nuolat šviečiančio ir mirksinčio simbolio. Nuolat šviečiantis leidžia važiuoti toliau ir suplanuoti patikrą artimiausiomis dienomis.
Mirksintis simbolis nėra tas pats, kas šviečiantis. Benzininiuose automobiliuose, kuriems galioja bendras OBD standartas, mirksėjimas paprastai reiškia degimo problemas — nesudegęs kuras patenka į katalizatorių ir jį perkaitina. Dyzeliniuose vienodos taisyklės nėra: dalis gamintojų mirksėjimo apskritai nenaudoja, o nemažai jų tam skiria atskirą kaitinimo žvakės simbolį, kurio mirksėjimas reiškia užfiksuotą variklio valdymo gedimą. Nepriklausomai nuo variklio, mirksintis simbolis yra ženklas nevažiuoti įprastu režimu: sumažinti apkrovą, vengti didelio greičio ir kreiptis į servisą artimiausiu metu.
Antras dalykas, kurio vairuotojai dažnai nežino: kodas nurodo sistemą, o ne konkrečią detalę. Įrašas apie deguonies daviklį nereiškia, kad daviklis sugedęs — jis gali rodyti ir laidų pažeidimą, ir jau minėtą pratekėjimą išmetimo sistemoje. Todėl po nuskaitymo dar tikrinami realaus laiko rodmenys.
Trečia — lemputė gali užgesti pati, tačiau įrašas atmintyje lieka, kartu su išsaugotomis sąlygomis, kuriomis gedimas įvyko: apsukomis, temperatūra, greičiu. Būtent dėl to nuskaitymą verta atlikti net tada, kai simbolis jau nebešviečia, o kodų valymas be priežasties šalinimo tik ištrina diagnostikai naudingą istoriją.
5Padangos dėvisi netolygiai
Padangos yra vienas informatyviausių automobilio elementų, nes jose matomas ilgo laikotarpio rezultatas. Nudilęs vienas padangos kraštas rodo pasikeitusią ratų geometriją. Banguotas, dėmėtas protektoriaus paviršius dažniausiai susijęs su nusidėvėjusiais amortizatoriais. Nudilusi vidurinė juosta arba abu kraštai kartu paprastai reiškia netinkamą oro slėgį.
Patikrinti verta ranka perbraukiant per protektorių skersai — netolygumai juntami geriau, nei matomi. Jei nusidėvėjimas nevienodas, vien naujų padangų sumontavimas problemos nesprendžia: nepašalinus priežasties, tas pats pasikartos ir su naujomis. Patogiausias metas tokiai apžiūrai — sezoninis padangų keitimas, kai ratai vis tiek nuimami. Tuo metu matoma ir vidinė padangos pusė, kurios kasdien apžiūrėti neįmanoma, o būtent ties vidiniu protektoriaus kraštu geometrijos nuokrypiai išryškėja pirmiausia.
6Pasikeitė sankabos pedalo sugriebimo taškas
Mechaninės pavarų dėžės automobiliuose sankabos būklė matuojama ne kilometrais, o pojūčiu. Jei pedalas ima sugriebti aukščiau, nei buvote pripratę, mechanizmas jau pastebimai nusidėvėjęs — plonėjant frikciniam diskui sankaba susijungia anksčiau. Antras požymis pasireiškia esant apkrovai: įkalnėje ar su pilnu automobiliu staigiau paspaudus akceleratorių variklio apsukos pakyla greičiau, nei didėja greitis.
Atskirai vertinamas priešingas pojūtis — kai pedalą tenka nuspausti beveik iki grindų, kad pavara įsijungtų sklandžiai, o pirmą ar atbulinę pavarą įjungti tampa sunkiau. Tai dažniausiai susiję ne su pačiu disku, o su sankabos pavara: hidraulinėje sistemoje esančiu oru, susidėvėjusiu pagrindiniu arba darbiniu cilindru, kai kuriuose modeliuose — troselio reguliavimu. Šie darbai paprastai kainuoja mažiau nei sankabos komplekto keitimas, todėl verta įsidėmėti, kuris iš dviejų pojūčių pasikeitė.
Sankaba dėvisi palaipsniui ir retai sugenda staiga, todėl pastebėjus pirmuosius požymius laiko apsispręsti lieka pakankamai. Būtent dėl to ankstyvas pastebėjimas čia naudingas labiausiai — darbas susijęs su pavarų dėžės nuėmimu, užtrunka ilgiau nei įprastas remontas, todėl dieną galima suplanuoti iš anksto. Tuo pačiu metu tikrinamas išspaudimo guolis ir hidraulinės pavaros cilindrai, nes keisti juos atskirai vėliau būtų netikslinga.
7Variklis užsiveda sunkiau, keičiasi apšvietimo ryškumas
Starteris sukasi lėčiau, salono apšvietimas užvedimo metu pritemsta, o žibintų ryškumas kinta kartu su variklio apsukomis — visa tai rodo, kad reikia patikrinti elektros maitinimo grandinę. Priežastis gali būti akumuliatoriaus būklė, generatoriaus įtampos reguliatorius, nusidėvėję generatoriaus šepetėliai arba atsilaisvinęs pavaros diržas. Naujesniuose automobiliuose ankstyvas signalas dažnai būna kitoks: savaime nustoja veikti start-stop sistema, nes akumuliatoriaus būklė nebeatitinka jai keliamų reikalavimų.
Šie požymiai dažniausiai išryškėja pirmomis šaltomis rudens dienomis, nes žema temperatūra sumažina akumuliatoriaus atiduodamą srovę. Patikra užtrunka neilgai — matuojama akumuliatoriaus įtampa apkrovus ir generatoriaus įkrovimo įtampa varikliui dirbant, ir iš šių dviejų rodmenų paprastai aišku, kuri grandinės dalis nedirba kaip turėtų.
8Pasikeitė išmetimo sistemos garsas
Garsesnis, žemesnio tono variklio darbas, ypač pajudant iš vietos, dažniausiai reiškia pratekėjimą išmetimo sistemoje. Korozija paprastai pirmiausia pažeidžia vamzdžių sandūras ir duslintuvų siūles. Kartais kartu juntamas ir išmetamųjų dujų kvapas salone lėtai važiuojant ar stovint.
Be garso, pratekėjimai turi ir praktinę pasekmę: prieš deguonies daviklį patenkantis papildomas oras iškraipo jo rodmenis, o valdymo blokas atitinkamai koreguoja degalų kiekį. Dėl to gali padidėti sąnaudos, o skydelyje anksčiau ar vėliau užsidega ir ketvirtame punkte minėta lemputė. Nesandari sistema taip pat yra viena dažnesnių priežasčių negauti teigiamos išvados techninėje apžiūroje.
Kodėl šie požymiai dažnai praleidžiami
Beveik visi išvardyti ženklai turi vieną bendrą savybę — jie stiprėja palaipsniui. Vairuotojas prie pasikeitusio garso ar kietesnio pedalo pripranta per kelias savaites ir nebeturi su kuo palyginti, nes atmintyje lieka ne konkretus pojūtis, o įprotis. Pokytis dažnai pastebimas tada, kai automobiliu pavažiuoja kitas žmogus.
Antra priežastis paprastesnė: dalis požymių pasirodo tik tam tikromis sąlygomis. Bildesys girdimas važiuojant lėtai atidarytu langu, bet dingsta greitkelyje. Guolio ūžesys išryškėja tik ilgesniame kelyje. Sunkesnis užvedimas pasitaiko po šaltos nakties. Dėl to naudinga nors kartą per sezoną sąmoningai pasitikrinti automobilį: pravažiuoti nelygiu keliu tyliai, kelis kartus pastabdyti tuščioje aikštelėje, apžiūrėti padangas iš arti. Tam pakanka dešimties minučių.
Ką praktiškai duoda laiku atlikta patikra
Patikra dažnai suprantama kaip formalumas prieš remontą. Iš tikrųjų jos vertė yra kita: ji paverčia neapibrėžtumą konkrečiu sąrašu. Po apžiūros ant keltuvo klientas žino tris dalykus — ką reikia daryti dabar, ką galima atidėti iki kito karto ir kas artimiausiu metu rūpesčių nekels. Būtent trečiasis punktas dažniausiai būna vertingiausias, nors apie jį kalbama rečiausiai.
Įprastos patikros metu peržiūrima:
- stabdžių kaladėlių ir diskų likutis, stabdžių skysčio būklė, žarnelių ir suportų sandarumas;
- važiuoklės jungčių laisvumai, amortizatorių sandarumas, spyruoklių vientisumas, guolių būklė;
- variklio ir pavarų dėžės pratekėjimai, diržų ir jų įtempėjų būklė, aušinimo skysčio lygis;
- valdymo bloko atmintyje įrašyti klaidų kodai, apšvietimo veikimas, padangų nusidėvėjimo pobūdis ir slėgis.
Iš to kyla kelios praktinės naudos. Pirma — gedimas lokalizuojamas tada, kai jis dar susijęs su viena detale. Nusidėvėjusi detalė beveik visada apkrauna gretimas: laisvas šarnyras keičia rato padėtį ir netolygiai dėvi padangą, nusidėvėjusi kaladėlė gadina diską, prasisukantis diržas veikia generatoriaus įkrovimą. Anksti pastebėtas gedimas paprastai apsiriboja vieno mazgo remontu.
Antra — atsiranda galimybė planuoti. Žinant, kad artimiausiu metu prireiks keisti sankabos komplektą ar amortizatorius, galima pasirinkti sau tinkamą dieną, iš anksto užsakyti detales retesnio modelio automobiliui ir pasiruošti išlaidoms. Neplanuotas remontas skiriasi nuo planinio ne tik laiku, bet ir tuo, kad renkantis detales bei terminus lieka mažiau pasirinkimo.
Trečia — techninė apžiūra. Neigiamos išvados priežastys dažniausiai kartojasi tos pačios: stabdžių efektyvumas ir netolygumas, važiuoklės laisvumai, netvarkingas apšvietimas, nesandari išmetimo sistema ir atmintyje likę klaidų kodai. Visa tai nustatoma paprastos patikros metu, todėl trūkumus galima pašalinti iš anksto ir apsieiti be pakartotinio vizito į apžiūros centrą.
Ketvirta — kasdienės eksploatacijos išlaidos. Netinkamas padangų slėgis, pakitusi ratų geometrija ir nesandari išmetimo sistema po truputį didina degalų sąnaudas ir trumpina padangų tarnavimo laiką. Šie dalykai atskirai atrodo smulkmena, tačiau veikia nuolat.
Penkta — automobilio istorija. Sutvarkyti ir dokumentuoti darbai turi reikšmės parduodant automobilį, o perkant naudotą automobilį patikra prieš pirkimą leidžia iš anksto suprasti, kokių išlaidų reikės pirmaisiais mėnesiais. Tai dažnai naudingiau už derybas dėl kainos, nes remiasi konkrečiais matavimais, o ne bendru įspūdžiu.
Mikroautobusams laiko tarpai trumpesni. Nuolat vežant krovinį, važiuoklės, stabdžių ir sankabos detalės dirba prie viršutinės apkrovos ribos, todėl aukščiau aprašyti požymiai pasirodo esant mažesnei ridai nei lengvajame automobilyje. Komerciniam transportui planinė patikra kas kelis mėnesius paprastai atsiperka vien dėl to, kad remonto darbai suplanuojami, o ne atsitinka darbo dienos viduryje.
Į ką atkreipti dėmesį prieš vizitą
Meistrui daugiausia pasako ne pats garsas, o aplinkybės, kuriomis jis atsiranda. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus dar važiuojant: ar požymis pasireiškia šaltam, ar jau įšilusiam varikliui; ar jis susijęs su greičiu, stabdymu, posūkiu, nelygumu; ar prieš tai kas nors pasikeitė — atliktas remontas, pakeistos padangos, smūgis į duobę; kiek laiko tai jau tęsiasi.
Naudingiausia būna galimybė parodyti. Jei požymis pasikartoja nuspėjamai, pravažiavimas kartu su meistru dažnai atsako į klausimą greičiau nei bet koks papasakojimas. Jei pasireiškia retai — tinka ir telefonu įrašytas garsas. Tai, ko pademonstruoti neįmanoma, tikrinama nuosekliai, o tai užima daugiau laiko.
Jei požymis susijęs su stabdžiais ar vairu, patikrą verta planuoti artimiausiomis dienomis, o ne palikti iki kito planinio aptarnavimo.
Patikra Verkių g. 50, Vilniuje
AUTOJONIS, UAB Žirmūnuose atlieka lengvųjų automobilių ir mikroautobusų važiuoklės, stabdžių sistemos, variklio ir elektros įrangos patikrą bei remontą, kompiuterinę diagnostiką, kondicionierių aptarnavimą, tepalų ir filtrų keitimą, padangų montavimą ir automobilio paruošimą techninei apžiūrai. Prieš atvykstant klientai konsultuojami telefonu — dažnai jau iš pokalbio galima suprasti, kiek laiko užtruks patikra.
Kontaktai
AUTOJONIS, UAB
Verkių g. 50, LT-09109 Vilnius (Šiaurės miestelis, netoli Ogmios)
Tel. +370 659 33277, +370 686 24965
El. p. autojoniss@gmail.com
Darbo laikas: I–V 09:00–18:00