Prisijungimas

Užsiregistruokite ir administruokite savo įmonės informaciją nemokamai.

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ETNINĖS KULTŪROS IR TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS

Supažindina su senaisiais ir dabartiniais amatais (edukaciniai užsiėmimai): keramika, pynimas, vilnos vėlimas, verpimas, karpiniai, tapyba. Mokami keramikos užsiėmimai.
Adresas: Ventos g. 7 A, LT-81157, KURŠĖNAI KURŠĖNŲ MIESTO SEN. ŠIAULIŲ R.
Telefonas: (41) 583422
Faksas: (41) 583422
Mobilus: (698) 08217
El. paštas:
Tinklalapis:
Kodas: 300596845
Darbuotojų skaičius: iki 10 darbuotojų

Įmonės informacija

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ETNINĖS KULTŪROS IR TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS Ventos g. 7 A, LT-81157 KURŠĖNAI KURŠĖNŲ MIESTO SEN. ŠIAULIŲ R., LIETUVA (41) 583422
Darbo laikas: Darbo laikas: I-IV: 08.00 - 17.00, V: 08.00-15.45.
Ekskursijas ir keramikos užsiėmimus, kurie yra mokami, galima užsisakyti iš anksto telefonu: (698) 08217
Ekskursijas ir keramikos užsiėmimus, kurie yra mokami, galima užsisakyti iš anksto telefonu: (646) 30054
Telefonas (41) 583422
El. p.
El. p.
Svetainės adresas internete www.kursenuamatai.lt
Lipdymo iš molio užsiėmimai suaugusiam grupėje 1,5 val. bilieto kaina 3.00 € . Lipdymo iš molio užsiėmimai vaikui grupėje 1,5 val. bilieto kaina 1.50 € . Individualūs žiedimo iš molio užsiėmimai: 2 val.- kaina 8.00 €.
Sausos vilnos vėlimo užsiėmimai suaugusiam grupėje 1,5 val. bilieto kaina 3.00 €. Sausos vilnos vėlimo užsiėmimai vaikui grupėje 1,5 val. bilieto kaina 1.50 €.
Kiaušinių marginimo vašku užsiėmimai suaugusiam grupėje 1,5 val. kaina 3.00 €. Kiaušinių marginimo vašku užsiėmimai vaikui grupėje 1,5 val. kaina 1.50 €.
Keramikos gaminių: ąsotėlių, ąsočių, dubenėlių, lėkščių, puodelių, vazelių gamybos paslauga. Priimami individualūs užsakymai. Gali uždėti įmonės logotipus.
Žiedimo staklių, degimo krosnies nuoma 24 val. - 20.00€. (už suvartotą elektros energiją vartotojas moka pagal skaitiklio parodymus). Edukacinės patalpos nuoma užsiėmimams 8 val. - 10.00 €. Konferencijų salės nuoma 24 val. - 20.00€. Pasigamintų iš molio dirbinių degimo paslauga – 20.00 €. Pasigamintų iš molio dirbinių glazūravimo paslauga – 10.00€.
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras įsikūręs Kuršėnų dvaro oficinoje, Ventos g.7A.
Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 metais, kai Žygimantas Augustas leno teisėmis (žemės valda, kurią vasalai gaudavo iš Didžiojo kunigaikščio už tarnybą) atidavė šį dvarą Polocko pilininkui Jurgiui Despot Zinovičiui. Netrukus šio dvaro žemėse, esančiose antroje Ventos upės pusėje, ėmė augti gyvenvietė, o 1569 m.buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
1621 metais dvaras atiteko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždininkui S. Pacui, o po dešimtmečio - Jurgiui Gruževskiui su žmona. Pažymėdamas didelius jo nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje, karalius Zigmantas Vaza 1631 metų gegužės 15-ąją pasirašė raštą, kuriame pripažino Gruševskių giminei amžiną leno teisę į Kuršėnų dvarą.
Gruževskiai buvo kilę iš Mozūrų krašto, beveik visi jie išpažino evangelikų reformatų tikėjimą ir ne kartą bandė prievarta patraukti į savo pusę vietinius katalikus. XVIII a. pabaigoje Kuršėnus paveldėjo Steponas Gruževskis. Jis 1811 m., pasikvietęs dailininką J.Rylkę su visa pameistrių brigada, pastatė naujus rūmus, koplyčią, suremontavo kitus pastatus. Dvaras dar labiau suklestėjo valdant jo jaunesniajam sūnui Edvardui, kuriam dvaras atiteko 1846 metais.
I pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką, rūmus, išvežė vertingiausius daiktus, o 1915 metais kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. Tada dvaras priklausė Jurgiui Gruževskiui. Po žemės reformos dvarui liko tik 218,7 ha žemės, tačiau pažangaus ūkininkavimo dėka dvaras klestėjo.
1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, J. Gruževskį pasodino į kalėjimą. Prasidėjus karui, jis vėl atsirado Kuršėnuose ir bandė atgauti dvarą. Tai nepatiko vokiečiams ir jie kažkur jį išvežė. Jo likimas nežinomas. Gruževskio žmona gyveno ir mirė Ketūnų dvare.
2000 m. gruodžio mėn. 20 d. Kuršėnų dvare atidarytas Kuršėnų tautodailės ir amatų centras, kuris buvo Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro padalinys. 2006 m. įkurta biudžetinė įstaiga - Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.Pagrindinis centro uždavinys - krašto tradicijų, papročių, tradicinių amatų išsaugojimas, atgaivinimas ir pereinamumas.
Dabar dvaro rūmuose veikia nuolatinės Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos, o oficinoje lankytojų laukia įvairios parodos. Ekspozicijose pateikiama per 2500 eksponatų, kuriuos padovanojo tautodailininkai, Kuršėnų miesto gyventojai. 200 senų puodynių padovanojo penktasis Puodžių karalius Vytautas Valiušis.Čia galima susipažinti su amatais nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Ypač daug surinkta keramikos dirbinių, nes nuo seno Kuršėnai vadinami Puodžių sostine. Kas trys metai Kuršėnuose vyksta Respublikos Puodžių karaliaus rinkimai, kuriuos organizuoja Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. 2014 metais išrinktas aštuntasis Puodžių karalius kuršėniškis Vydmantas Vertelis.
Etnografinė ekspozicija supažindina lankytojus su lietuvių buitimi, įvairių amatų įrankiais ir padargais. Ekskursijos metu galima pasivaikščioti su medinėmis klumpėmis, susimalti miltų ar pabandyti nusižiesti puodynę. Ekskursijos vadovas supažindina su amatininkų darbais, papasakoja dvaro istoriją, kviečia pasivaikščioti po senąjį dvaro parką.
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre galima užsisakyti edukacinį keramikos užsiėmimą, kurio metu lankytojai, mokomi septintojo Puodžių karaliaus, keramikos studijos vadovo Algimanto Tamašausko, iš molio gali pasidaryti savo darbelių, kuriuos kaip suvenyrus parsiveža namo.

Veiklos sritys

  • Keramikos gaminiai, keramika »
    • - Keramikos suvenyrai »
  • Muziejai »
    • - Lietuvos muziejai »
  • Mokymas ir papildomas ugdymas »
    • - Edukaciniai užsiėmimai »
    • - Senieji ir dabartiniai amatai »